tekšt tebelekšt

tèkšt tebelèkšt interj. 1. metimui žymėti: Tèkšt tebelèkšt numetė ant žemės Lkš. 2. staigiam (ppr. neapgalvotam) veiksmui žymėti: Tèkšt tebelèkšt i padarė Jrb. Mes susitarėm jam nesakyt, o ta mano mergučė tuo jam tèkšt tebelèkšt i pasakė viską Jrb. Tėkšt tebelèkšt ir pakepė kap ant skaurados VšR. Tèkšt tebelèkšt pasakė – nei liko, nei reikėjo Gl. Kentė kentė, tik paskui tèkšt tebelèkšt ėmė ir pasakė Grš.